Aprašymas
Spirito – tai ilgas bėgimas vėjo žolių lauke.
Šis aromatas pradėtas kurti skaitant Emily Dickinson eilėraščius, bandant įsivaizduoti vietas, kur ji mėgo vaikščioti. Įsivaizduojant save vaiku, bėgančiu viduryje žolėtų laukų, klausančiu gamtos ir kvėpuojančiu savo dvasios laisve.
Spirito priklauso žaliųjų, žolinių ir medžio kvapų šeimai. Jis turi balansą, neieško kontrastų, taip siekiant sukurti tobulą pusiausvyrą, kokia yra gamtoje. Tai šviesus, gilus, intensyvus ir tvarus aromatas.
Spirito yra antrasis ir paskutinis metamorfozės ciklo skyrius. Tai ilgas pasivaikščiojimas po pievų laukus, bėgimas per ežerą pavasario ir vasaros šviesoje.
Ramunėlės, Angelica šaknies, morkų sėklų natos yra žalios ir švelnios. Jos atsiveria kaip laisvas pasivaikščiojimas pievoje, klausantis gamtos. Širdis jaučia artėjantį mišką, tą patį mišką, kurį Meo poezija apibūdina beveik kaip miražą: kipariso, mirtos, isopo bei popieriaus natos. Pastarasis atspindi ryšį su poezija ir senais herbariumais, bei tampa tvirta jungtimi tarp Meo pirmosios meilės vaistiniams augalams ir Emily Dickinson meilės klasifikuoti aplink ją esančią gamtą. Galiausiai atkeliauja pagrindinės natos: kedras, vetiveris, augalinis muskusas, gvajakas, elemi derva ir tonka pupelė. Tai ryšys tarp žmogaus ir gamtos, tarp dvasios ir poezijos.
Viršutinės natos: Angelica šaknis, ramunės, morkų sėklos, žolinės natos
Vidurinės natos: kiparisas, mirta, isopas, popierius
Pagrindinės natos: kedras, vetiveris, muskusas, gvajako mediena, elemi derva, tonka pupelė
