Aprašymas
Tai žavesys, tai ambra ir vanilė, tas jausmas, kad esi beveik ten: prieplauka taip arti, kad galėtum ją paliesti, bet Venecija jau pradėjo tave vilioti. Saldi ir jausminga, kaip tonka pupelės, šilta, kaip sandalmedis; tu ją tiesiog jauti, kaip tolimą balsą. Tada pajunti kažką lipnaus, kas slysta per širdį, kažką panašaus į tirštą, šiltą medų, paslaptingą, kaip vetiveris, intensyvų, kaip pačiulis. Tu jau esi įsimylėjęs Veneciją, o vis dar to nežinai.